- sparinis
- 2 sparìnis, -ė adj. (2) 1. į kurį sparai remiasi: Sparìnis sienojas DŽ. 2. su sparais (apie stogą): Lietuvoj jūs esat pripratę matyti sparinius (kreklinius) stogus Db.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
sparinis — 1 sparìnis sm. (2) 1. DŽ, Dkš, Br viršutinis rentinio rąstas, ant kurio dedami sparai, gegninis: Spariniùs uždedam ir sparus galiam statyt Jrb. Sparìnį dėsim gero medžio Alk. Spariniùs ant žemės rakina Ig. Tai buvo vėjas – visą stogą net su… … Dictionary of the Lithuanian Language
kazilkelis — ×kazìlkelis (hibr.) sm. (1) Šts, Brs rąstas, į kurį suremtos gegnės, gegninis, sparinis: Jeigu kazilai į kazìlkelį būtų giliai įleisti, tai ir stogo vėjas būtų nenukėlęs Kl … Dictionary of the Lithuanian Language
pervagis — 1 per̃vagis sm. (1), pervagỹs (3b) 1. vãgis, jungiantis sparinį su apačioje esančiu sienoju: Tik per daug nesuplonyk per̃vagį – paskui sparinis klibės VšR. Ties šitąj sąspara buvo įkaltas per̃vagis Gž. 2. Prk, Kv, Tv, Rt, Dov medinis čiaupas… … Dictionary of the Lithuanian Language
sąsparinis — sąsparinis, ė adj. (1) NdŽ, sąsparìnis (2) K, NdŽ, DŽ; SD168,393, N, Sut, L 1. NdŽ sunertas į sąsparą. 2. esantis statinio kampe: Štai aš demi Sione, tatai est bažnyčiona savo, akmenį savo sąsparinį MPIII32. Padėti sąsparinį akmenį po pamatais… … Dictionary of the Lithuanian Language